O viskas buvo taip.. Prieš daug daug metų...
Tai yra, maždaug 1990 metais, mes atvykome gyventi į kaimą ir pradėjome ūkininkauti. Ko tik mes neišbandėme savame kieme: auginome daržoves, nutrijas, žąsis, kiaules, turguje pardavinėjome raugintus kopūstus ir agurkus, galop įsigijome karvių.
Sūrių gamyba mums nebuvo naujiena: karvių laikė seneliai ir tėvai, jie ne tik varškę, sviestą ar grietinę suruošdavo, bet ir sūrius spausti mokėjo. Taigi prisiminę senuosius receptus pradėjome gaminti sūrius ir jais prekiauti turguje. Kartą nuvažiavome į Gariūnų turgavietėje (Vilniuje) rengiamą Joninių šventę pristatyti savo gaminamų sūrių. Pirkėjų maloniai įvertinti ir etnokultūros žinovų paraginti, pradėjome plačiai po visą Lietuvėlę važinėti ir savo sūrelius pristatinėti.
Sūrių gamyba mums nebuvo naujiena: karvių laikė seneliai ir tėvai, jie ne tik varškę, sviestą ar grietinę suruošdavo, bet ir sūrius spausti mokėjo. Taigi prisiminę senuosius receptus pradėjome gaminti sūrius ir jais prekiauti turguje. Kartą nuvažiavome į Gariūnų turgavietėje (Vilniuje) rengiamą Joninių šventę pristatyti savo gaminamų sūrių. Pirkėjų maloniai įvertinti ir etnokultūros žinovų paraginti, pradėjome plačiai po visą Lietuvėlę važinėti ir savo sūrelius pristatinėti.
Dalyvaujame įvairių Lietuvos miestų gimtadienio šventėse, Jūros šventėje, Kaziuko ir kitose mugėse, taip pat daugelyje parodų.
Kadangi mūsų sūriai buvo įvertinti Kulinarinio ir Tautinio paveldo sertifikatais, teko savo produktus pristatyti ir kitose šalyse: Anglijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje.
